Šilutės pašto karieta M 1:12 - IV dalis.

Parašė A.Povilaitis (antanas) 08 May 2013
Antano Povilaičio (Šilutė) modeliai >>
   Toliau darbuojuosi su karietos vidumi. Dabar jau su karkasu. Tas vietas, kurios potencialiai gali viduje matytis, irgi reikia apklijuoti lentutėmis. Tai karkaso priekis, galinės bagažinės vidus ir žinoma centrinė dalis. Dar nežinau, kas ir kiek bus atidaryta ir kiek matysis. Žiūrėsiu, kai bus baigtas pagrindas ir galutinai susidėlios pati kompozicija. Bet net ne tai svarbu. Jei tai potencialiai gali matytis, vadinasi reikia padaryti kaip priklauso.
   Visų pirma, padengiu sendinančiu skysčiu tas vietas viduje karkaso, kur klijuosis lentutės. Kad pro kokį nors plyšelį nešviestų mediena. Toliau pasiruošiu lentučių ir pradedu klijuoti. Nieko sudėtingo, tik einasi gana lėtai. Bet kur skubėti? Pradžioje centrinė grindų dalis ir suolų priekiai.

   

   

   Toliau pereinu prie pasuolių ir kitų vietų. Pasirodo, kad lentučių prisigaminau per mažai. Tenka vėl kelti dulkes. Šį kartą pora krūvelių. Nors ir šitų vargu ar užteks. Sendinu, džiovinu ir judu toliau. Po truputį užbaigiu centrinę karkaso dalį. Ir net galinės bagažinės dugną. Bet vėl pritrūkstu pasendintų lentučių. Pasiruošiu dar vieną porciją. Bet klijuosiu jau kitą dieną.

   

   

      

                       2013-05-12

   Pavasaris daro savo. Bet truputį padirbėti pasisekė. Užbaigiau klijuoti lentelėmis galinės bagažinės vidų. Ir padariau vinių imitaciją korpuso lentutėse. Nieko sudėtingo. Naudojau ylą ir paprastą juodą grafitinį pieštuką. Manau viduje to pakaks. Matomumas bus nedidelis ir įspūdžio užteks.

   

   

                       2013-05-12

   Prasiblaškymui, nuo medžio trumpam pereisiu prie audinio. Vienas iš labai sunkių klausimų buvo kuo aptraukti karietos vidų. Reikėjo rinktis tarp medžiagos ir odos. Pilnai buvo galimi abu variantai. Bet kadangi darau ne prabangią, o eilinę, pigoką, darbinę pašto karietą - oda man pasirodė ne visai tinkama. Pasirinkau audinį ir ilgai kankinausi su jo spalva. Kadangi juoda ir pilka atkrito iš karto, nes visa karieta yra šių tonų, beliko rinktis iš rudos, žalios ir geltonos. Tokios spalvos buvo naudojamos. Po ilgų kūrybinių kančių ir visokių gabalėlių dėlionių, pasirinkau geltoną. Tada jau prasidėjo košmaras su geltonos atspalviu. Ir jis truko keletą mėnesių, kol visai netyčia akis užkliuvo už vienos senos knygos viršelio. Tik spalva ne visai geltona, greičiau smėlio oranžinė. Bet mano įsivaizduojamam įvaizdžiui - tiko puikiausiai.Knygos nelaimei, jos viršelis dar buvo ir iš audinio... Ką bepadarysi, visi mes nuodėmingi. Knyga atjaunėjo, nes gavo naują popierinį aplanką, o aš praturtėjau tinkama audinio skiaute. Dideliai mano laimei, dar ir pablukusio bei saikingai aptrinto ir nudėvėto. Kaip tik tai, ko man reikia.
  Na o toliau, jau tik technikos reikalas, kaip sakoma. Atsikirpau pora apytikslių gabaliukų. Po to iš 0,5 mm storio kartono atpjoviau du gabaliukus. Tiksliai tokio dydžio, kaip priekinė ir galinė karietos sienelės. Sutepiau klijais kartoną ir ant jų prispaudžiau audinį. Išlyginau, stengdamasis siūlus orientuoti ilgosios kartono kraštinės atžvilgiu. Po to iš viršaus teptuku sutepiau klijais, kad audinys tolygiai persigertų. Toks būdas leidžia išvengti audinio pūslių atsiradimo. Kadangi naudoju stebuklingus BCG klijus, jie džiūdami pranyks ir jokių klijavimo žymių nebeliks. Patį kartoną prie faneros klijuosiu standartiniais "Moment" klijais medžiui. Klijams išdžiūvus, pasidedu kartono gabaliukus audiniu į apačią ant pjaustymo kilimėlio ir Olfa peiliuku nupjaunu audinio likučius. Aštrus peiliukas -  būtina salyga. Ir pabaigoje priklijuoju į vietą "Moment" klijais. Lygiam prispaudimui panaudoju spaustuvėlius.

   

   

  

                       2013-05-14

   Dar vienas žingsnelis. Galutinai priderinau ir patikslinau stogo vidinės dalies sujungimus su priekine ir galine sienelėmis. Nedariau to iš anksto, nes nebuvo visiškai aiškus vidaus apdailos būdas. Taigi, teko priekinėje dalyje išpjauti lubų lenteles lango rėmui įleisti. Gale nupjauti pagal ilgį, kad tiksliai susijungtų su audiniu. Patikslinus, ten vinių imitacijos nedariau. Tų vietų visiškai nesimatys. Sekantis, gan keblus darbelis, padaryti priekinio lango rėmo įleidimą. Dirbau po truputį, tikslindamas angos vietą ir dydį. Gavosi lyg ir neblogai. Po to iklijavau atraminį bruselį. Jis bus papildoma atrama tarp priekinės karietos sienelės, padengtos lentutėmis ir priekinės vidinės sienelės, kai pilnai surinksiu karietą. Ir dar įklijavau priekinio lango vidinį stiklą. Jis irgi iš CD disko plastiko. Irgi dėvėto.

   

   

   Toliau sekė vidinis lango rėmas. Suklijavau pradžioje pilnai, po to dalį jo nupjoviau. Dalį lango viršuje pridengia lubų lentutės ir rėmas ten nereikalingas. Toliau - jau įprastas sendinimas ir priklijavimas į vietą.

   

   

                       2013-05-17

   Po truputį pradedu rengtis karietos sėdynių gaminimui. Iš 0,5 mm kartono išsipjaunu šablonus. Sėdynių ir atramų. Tenka ilgokai derinti, kad surinkus visą rėmą, būtų normaliai. Praktika parodė, kad pasikliauti vien 3D ir brėžiniu negalima, nes realus vaizdas kartais verčia koreguoti kai kuriuos matmenis. Nes, sakykim 3D vaizde palikti tarpai atrodo gerai, o realiai modelyje - nelabai. Ir panašūs atvejai. Galų gale turiu 4 šablonus, kurie bus kartu ir sėdynių bai atramų pagrindai.
  Sekantis darbelis, apklijuoti lentutėmis karietos karkaso dugną.

   

   

   

   Kaip matosi, nieko sudėtingo. Tiesiog neskubant klijuoji ir tiek. Tuo pačiu suklijuoju ir viduje bagažinės, kur nebuvau pabaigęs. Pabaigus, vienas karkasas atrodo gana keistokai. Net sunku suprasti, kas čia per "rekėžis". Bet kai viską sustatau  vietas pasitikrinimui, tai visai normaliai.

   

   

                       2013-05-20

   Pradėsiu nuo to, kad mano kompiuteris nusprendė susiorganizuoti "atostogėles". Matyt geras oras ir jį veikia. Žinoma, tokios kvailos mintys iš jo bioso(sakykim "proto") - buvo negailestingai ištrintos. Ir jis vėl tapo normaliu "gelžgaliu", ir daugiau nebetrukdė rimtų modelizmo užsiėmimų...
   Vaikystės prisiminimui surengiau žygį į parduotuvę, kur įsigijau lipdymo kilimėlį ir modelino. Modelinas - tai lyg ir plastelinas, bet sukietėjantis ore ir tampantis panašiu į keramiką. Įdomus daiktas. Jau seniau buvau E-bay įsigijęs tokį įvairių krapštukų rinkinį. Kainavo jis pigiai, tiek -kiek Lietuvoje prašė už vieną krapštuką. Todėl buvau labai nustebęs, kai viduje dar radau ir simpatišką dėkliuką jiems susidėti ir pasikabinti ant sienos. Smulkmena, bet maloni.
   Modelino gabalas, kurį nuspirkau, man per didelis. Bėda, kad atidarius įpakavimą, jis sukietės. Teko iš virtuvės "konfiskuoti" užspaudėją, skirtą kavos pakuotėms uždaryti. Paėmiau, kiek man reikia modelino ir uždariau įpakavimą tuo užspaudėju. Viskas puiku. Kol kas nesukietėjo ir manau laikysis ilgai. Kadangi, su tokia medžiaga dirbti neteko, tai iš karto apsirūpinau ir vandeniu bei rankšluosčiu. Nesinori visko išteplioti, ar pačiam kur prikibti...
   O toliau - pirmi bandymai. Pasiėmiau karietos sėdynės šabloną. Bandysiu daryti iš modelino sėdynes ir jų atramas. Man pasirodė, kad taip bus paprasčiausia. Ar geriausia - nežinau. Matysim.

   

   

   

   Pats procesas aiškus iš foto. Pasidariau pagrindą, suapvalinau kraštus. Po to pabandžiau padaryti grubiai užsiūtus įplyšimus. Krapštukai tikrai palengvina darbą. Tik reikia išmokti jais naudotis. Toliau pabandžiau padaryti atramą nugarai. Padariau tokius įdubimus, su sagų įmitacija. Čia jau prireikė padidinimo stiklo. Akis pavargsta nuo baltos spalvos ir viskas pradeda lietis. Padidinimo stiklas su pašvietimu gerokai palengvina darbą. Galų gale, gavau kažką panašaus į sumanytą variantą. Vieną komplektą turiu, kitas bus sekantį kartelį. O dirbti visai nesudėtinga, pasirodo. Nei labai kimba, nei tepasi. Ir tas kilimėlis labai puikus daiktas. Eksperimentuosime toliau.

   

   

                       2013-05-21

   Šiandien toliau tęsiu pradėtą darbą su sėdynėmis. Darau antrą komplektą. Sekasi jau geriau ir perdaryti nebetenka. Ir štai pagaliau jau turiu abu komplektus. Blogai padariau, panaudodamas šablonams kartoną. Modelinas po suformavimo turi kažkiek drėgmės ir kartonas pradėjo iš lėto riestis, kartu deformuodamas ir sėdynes bei atramas. Teko imti gabaliuką faneros ir išgręžus skylutes, smeigtukais truputį jas prispausti. Reikėjo daryti tuos šablonus iš plastiko. 

   

   

   Maždaug po kokių 4 valandų, modelinas pakankamai sukietėjo. Tada pabandžiau įstatyti sėdynes į savo vietas. Vietomis teko truputį pašlifuoti, visai nedaug. Atrodo gana įdomiai. Žinoma, spalva bus kita, o tai irgi labai smarkiai pakeis bendrą vaizdą. Žiūrėsim, kas čia  gausis.

   

                         2013-05-22
 
   Šiandien įdėsiu gabaliuką realybės. Radau gan įdomų filmuką, parodantį beveik visą tikro rato gamybos proceso eigą. Nors jis ne visai vykęs, bet įspūdį susidaryti galima. Pačiam buvo įdomu sulyginti mano procesą ir tikrą. Truputį kažkuo panašūs.


               Per skubėjimą, pamiršau nuorodą į originalius šaltinius. Taigi, nuoroda į originalą:  svetainė  ir youtube .
    
                             2013-05-26

   Ir atėjo laikas pabandyti nudažyti sėdynes ir atramas. Dažymui naudojau akrilo dažus. Juodą ir baltą spalvas maišiau, kad išgauti tamsiai pilką. Kai išdžiūvo, spalva gavosi ne visai tokia, kokią įsivaizdavau. Bet labai panaši. Suklijavau viską į savo vietas. Rezultatu nesu patenkintas. Nors viso to, ko gero nesimatys, tikriausiai perdarysiu sėdynes ir atramas. Treniruotei pabandysiu dar pažaisti su tonavimu, bet nepatinka nei sėdynės, nei atramos. Nėra tekstūros, o atramos, baltos atrodžiusios labai normaliai ir natūraliai, dabar atrodo labai grubios ir tinka tik šiukšlynui.

   

   

   

                           2013-06-04

   Pagaliau nusprendžiau, kaip elgtis su tomis sėdynėmis. Pradžioje bandysiu daryti iš odos. Tam teko surengti reidą po dėvėtų rūbų parduotuves. Pastebėjau, kad moteriškos pirštinės daromos iš odos, kuri pagal storį man tiktų. Deja, dabar ne sezono metas ir pirštinių neradau. Bet pavyko rasti plonos odos sijoną, kurio man užteks dešimtims modelių... Oda labai smulkios faktūros, plonytė, juoda. Tikiuosi, kas nors gausis.
   Pradžioje tenka atklijuoti vieną sėdynę. Atrodo niekas nelūžta. Bus galima išmontuoti ir kitas. Atsikerpu gerą gabalą odos savo modeliavimo reikmėms. Likusią atiduodu žmonai. Gal kam panaudos. Uždėjus mano gamintą sėdynę ir originalią odą, gerai matosi skirtumas. Mano klaida ta, kad nepadariau odos faktūros. Be jos, vargu ar blizgus dažymas būtų išgelbėjęs. Toliau išmontuoju likusias sėdynes ir atlošus. Iš 3 mm faneros pasidarau naujus sėdynių ir atlošų pagrindus. Sunkiausiai sekasi surasti sėdynės užpildo imitaciją. Porolonas, kurį išbandžiau, pasirodė per minkštas. Po ilgų paieškų radau aliumininio įrankių lagaminėlio nenaudojamas pertvaras. Jos padengtos gana standžiu porolonu. Kaip tik tokiu, kokio ir ieškojau.
   

   

   Nulupu jį nuo pertvaros ir atpjaunu reikiamo dydžio gabaliukus. Priklijuoju "Moment" klijais, prieš tai patikrinęs, ar netirpdo šito porolono. Ir prispaudęs palieku keletui valandų džiūti. Štai ir turiu ruošinius. Porolonas su grioveliais. Bet tai nebaisu, nes jis per storas ir kai ploninsiu, tie iškilimai nusipjaus. Ir viskas bus lygu. Bet čia jau kitą dieną. Dabar palieku galutinai išdžiūti.
   

                          2014-03-31

   Tris kart VALIO!!! Po "n" metų, arkliukai pagaliau išdrožti ir šiandien pasiekė mane. Drebančiom rankom atidarėm dėžutę, kurioje radome dvi suvyniotas brangenybes... Ir aš ir kontrolė, apžiūrėjome ir išuostinėjome visus galus... Štai jie gražuoliai!!! Pagaliau darbai vėl pajudės pilna jėga. O tai visai nebuvo likę noro, ką nors daryti. Arkliukus gavau, o kaip sakoma, dovanotam arkliui į ....




                           2014-06-18

   Vis bandau susidoroti su darbų aprašymų atsilikimu, bet įtariu beviltiškai. Tiek jau to. Darau ką galiu. Kiek pamenate, buvau įstrigęs su karietos sėdynių technologijom. Kaip jau rašiau, jos bus daromos iš odos. Ant faneros pagrindų priklijuotas porolonas turėjo griovelius visokius. Teko peiliuku nupjauti išsikišimus. Su tuo nebuvo didelio vargo. Toliau atsikirpau su užlaida odos ruošinius ir su CA klijais priklijavau ilgesnį kraštą. Kai tvirtai prikibo, įtempdamas odą ir priešingą kraštą. Kai išdžiūvo, panašiu principu ir sėdynės galus. Liko kampai, kur susidarė gerokas odos perteklius. Ten ją teko apkarpyti, kai kur truputį įpjauti ir stengiantis išvengti raukšlių, apvalinant kampus. Ir taip su visomis keturiomis. Rezultatu likau patenkintas. Dabar žymiai geriau. Trūkumų truputį yra, bet jie nelabai bus matomi. Pačių sėdynių tik truputį matysis pro langus. Na ir foto:






                       2014-06-22

   Atėjo eilė ir šonų dangai. Ją rinkausi labai ilgai. Perrinkau krūvas variantų. Tiek medžiagų, tiek spalvų. Pati karieta neturi atrodyti nauja. Tai darbinis, gerokai jau padėvėtas, bet ne aplaužytas, pašto juodadarbis. Prie pasirinktų sendintos medienos atspalvių galima buvo rinktis iš rudos, juodos ir gelsvos spalvų. Tokiom spalvom, jos tais laikais ir buvo dažomos. Dar viena problema - medžiaga. Galima buvo rinktis iš skardos, odos, dažyto medžio ir impregnuoto/dažyto audinio. Metalas nelabai tiko, nes modelyje jo jau buvo pakankamai. Odinės buvo sėdynės, be to mano turima juoda oda, jau netiko. Sendintai medienai norėjosi kontrasto. Be to, odos faktūra bus per stambi ir kils problemų su jos sendinimu. Net neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų padaryti. Lygus klijuotas medis tiktų kokiai praštmatnesniai karietai, o ir lakuotas blizgus paviršius čia atrodytų gana kvailokai. Beliko audinys. Tada prasidėjo vargai su spalva. Ką tik dėjau šalia, niekas "nelipo", nors tu verk. Ta problema gana ilgai "kybojo" pasąmonėje, kol vieną kartą betvarkant knygų spintą, akis užkliuvo už seno Neringos albumo, išleisto dar tarybiniais laikais. Knyga buvo daug mačiusi, gerokai pašiurusi ir dėmėta, medžiaga trauktais viršeliais. Tik štai spalva - labiau oranžinė, nei geltona. Dėl visa ko nusinešiau "prisimatuoti" ir ... Tai buvo ideali spalva ir nusidėvėjimas šiam modeliui!!! Štai kaip būna... Ir kas svarbiausia, man po kruopštaus darbo, pavyko sėkmingai atklijuoti tą audinį nuo albumo viršelio. Valio!!!
   Na o toliau jau viskas pajudėjo greičiau. Paėmiau 0,5 mm kartono ir iš jo išpjoviau, su užlaida, reikiamos formos panelius, šonus ir duris. Ant šių skydų ir klijuosis audinys. Naudosiu BCG klijus, kad neliktų klijavimo pėdsakų. Panaudojau juos kaip šablonus ir išsipjoviau pačio audinio ruošinius. Priklijavau, gerai išlyginau, prispaudžiau ir leidau parą išdžiūti.



   
   Toliau jau dedu gautus panelius į vietas. Didysis, kur yra durys - truputį išlenktas, todėl tenka suformuoti tuos išgaubimus. Ir priklijuoju panelius prie faneros "Moment Wood" klijais. Vėl duodu gerai išdžiūti, o po to apipjaunu ir nušlifuoju kraštus. Sekančiame etape padengiu audinį "Capon" gruntiniu laku. Jis labai į viską susigeria ir sutvirtina patį audinį, bei jį patamsina. Taip dar geriau.
Dengiu gausiai - 2 kartus. Kai bus viskas sumontuota, gal dar kažkiek sendinsiu, purvinsiu ir vėl dengsiu dar vienu ar dviem sluoksniais. Šiaip, tai nuotraukose viskas atrodo labai murzina, bet realiai viskas yra kitaip ir gan saikingai.
  



                        2014-07-11

   Projektuojant buvo mintis padaryti su langais, bet vėliau viskas keitėsi, o langų angos kažkodėl brėžiniuose liko. Čia jau mano žioplumas. Todėl dabar reikia uždenginėti. Išorėje jau tvarka, dabar vidus. Čia matysis maža dalis. Vidinius skydus su audiniu jau paruošiau, tad beliko užpildyti tuštumas. Tam naudojau kieto putų polistirolo plokštelę, atpjovęs reikiamo dydžio gabaliuką. Visokio storio ir dydžio plokštelių turiu krūvą prisipjovęs. Liko po eksperimentų su putos pjaustymo staklytėmis, kai jas gaminausi. Įklijuoju PVA klijais, užklijuoju skydus ir viskas.




   Įsigijau tokią letelę užrašams. Labai patogi operatyviems užrašams, visokiems darbiniams eskizams. Kurių čia pat ir prisipaišiau. Kadangi durys jau apklijuotos, beliko įstiklinti. Stiklai ir apvadai jau seniai guli padaryti. Stiklai iš CD dėklo, kurį specialiai rinkausi jau kiek pabraižytą. Nedaug, bet senumo įspūdis yra. Tais laikais stiklas buvo brangus, tad ir naudodavo jį, kol suduždavo į smulkius gabalėlius ir jau visai nebetikdavo. Iš seno rėmo perstatydavo  į naują, sudužus kartais surinkdavo iš didesnių keleto gabalėlių, kurie būdavo užkeisti vienas ant kito. Kartais tiesiog surinkdavo iš mažesnių gabalų didesnį, tiesiog sudurdami. Plyšius užtepdavo kuo turėjo arba specialia mastika, kuri vadinosi "kitas". Jis būdavo gabalais parduodamas, kokia 10x10 cm. Gerai jau nepamenu... Na čia jau truputį nukrypau nuo temos.
   Sudedu vidinius apvadus, po to stiklą ir išorinius apvadus. Paprasta, tik stengiuosi nesutepti stiklo klijais. Toliau palieku džiūti ir darau rankenas. Pasirinkau dar paprastesnį variantą nei eskize. Pasendinau dantų krapštuką, nes labai tiko pagal matmenis, įgrežiau įdubimus ir įklijavau CA klijais juodintus adatėlės gabaliukus. Po to įklijavau duris į šoninius karietų panelius. Jos nesidarinės. Taip nutariau. Kai gerai išdžiūvo klijai, į duris įklijavau rankenas. Vėliau iš vidinės pusės kitokias rankenas.




                          2014-08-10 

 Judam toliau. Pagal eskizą, dar liko keletas durų elementų. Visų pirma, tai spynų imitacija. Viskas paprasta. Skardelė, skirtingo storio gražteliai ir atsargiai sujungiame abi kiaurymes. Štai ir spynos.




   Toliau seka vinučių, kuriomis papildomai prikalamas audinys, imitavimas. Čia panaudoju turimą gana tvirtą dantytą ratuką. Kažkada buvau suabejojęs šiuo pirkiniu. Pasirodė per stambus ir nelabai kur tinkamas. O dabar labai pravertė. Labiausiai jo tvirtumas, nes įspausti į paklijuotą audinį sekėsi gana sunkiai. Gavosi gana neblogai, nors ranka ir įskaudo beridenant.


   Ir paskutinis akcentas - ženklas ant karietos durų. Teko ilgokai paieškoti, kas ten turėtų būti. Po to, kaip tai padaryti. Kol kas išpjoviau tik pagrindą iš popieriaus. Vėliau dar teks jį apdirbti. O kol kas tik priklijavau tą pagrindą.


                          2014-08-19

   Atėjo laikas ir sėdynėms. Tiksliau jų įklijavimui į vietą. Operacija paprasta, tik dar kartelį patikrinu visas kitas detales, ar viskas sutampa ir telpa. Keli maži pašlifavimai ir klijuoju. Vaizdas darosi vis įdomesnis ir įdomesnis. Paskui į savo vietas įsiklijuoja karietos šonai. Na ir taip atrodo vidus, kurio matysis vis mažiau ir mažiau.






   Toliau seka paskutinis stogo primatavimas. Į vietą įklijuoju duris ir jų vyrius. Na, o toliau, jau seka galinės dalies surinkimo darbai. Nėra ką pasakoti, viskas ir taip matosi.


                       2014-08-25

    Karietos korpusas suklijuotas, beliko užklijuoti apvadus ant sudūrimo vietų. Kadangi karieta ne "poniška", tai ir apvadai gaminsis paprastai. Jokių lankstymų briauna. Lenkti profiliai bus iš atskirų segmentų. Išlenkti būtų buvę lengviau, nei daryti iš segmentų. Tenka su jais vargti ilgai ir gan nuobodžiai. Pagaliau įveikiu juos. Beliko jų šlifavimas ir sendinimas.
  

   Apvadai priimti garbingos "komisijos" ir galiu judėti toliau... O toliau - paprasta detalė, sukėlusi man daug galvos skausmo. Jau braižydamas, labai abejojau dėl jos. O dabar, ji iš viso man nepatinka ir be to, dar ir kažkokia nelogiška. Išsipjaunu šabloną iš popieriaus, pridedu ir matosi, kad kažkas čia ne taip. Tenka ieškoti papildomos informacijos. Randu variantų, labiau panašių į tiesą. Taip ir darysiu.
 

   Taigi - karietos durų slenkstis. Detalė gavosi paprasta. Dariau iš juodalksnio, sendinau ir priklijavau. Na ir pridėjau metalinius tvirtinimo varžtus. Štai toks kol kas vaizdas.


                         2014-09-09

   Na, o dabar vėl bandome kalviauti. Gaminu karietos ašis. Pagal brėžinius, man jos labai gerai gausis iš 150 mm ilgio vinių. Tinka ir storis ir ilgis. Pradžioje atsipjaunu reikiamą ilgį. O toliau, dujiniu degikliu kaitinu iki raudonumo ir plaktuku darau kvadratinę formą. Visai smagus darbelis. Gaunu štai tokius kaldintus ruošinius. Dilde neapdirbinėsiu, tegul bus kalvio darbo ašys.


   Sekantis žingsnis nuobodesnis. Dilde, ašių galus suapvalinu iki 3 mm diametro taip, kad tilptų  į skyles ratuose. Po to imu poveržles su 3 mm skylės diametru ir žalvariu prilituoju ant ašių. Viską fiksuoju, lituodamas ant specialaus keraminio, juvelyrų naudojamo, padėklo. Labai patogu. Įstatau į skylutes vinutes ir tvarka. Šios poveržlės tarnauja kaip rato atrama. Spalva skiriasi nuo ašies truputį, bet tai nelabai svarbu. Rate yra įdubimas, kuriame ji praktiškai pasislepia ir nieko nesimato. Viską nušveičiu, degikliu pajuodinu. Žalvaris užmaskuojamas epoksidine specialia derva. Ji beveik savo spalva nesiskiria nuo ašies spalvos.
   Toliau truputį paploninu suapvalintų ašių dalį, kur bus sriegis. Ir padarau M3 sriegį veržlėms, kurios fiksuos ratą. Beliko išgręžti skylutes fiksavimo kaiščiams ir ašys baigtos.




   Nors dar ir ne visai. Pirma dar reikia surinkti, patikrinti. Paskui, dar tenka suapvalintus ašių galus, palenkti keletą laipsnių. Karietų ratai, kaip ir automobilių turi tam tikrą išvertimą. Tenka paplušėti, kol juos padarau vienodus, nes viską galimą labai lengvai sugadinti. Uždedu karietos korpusą pasižiūrėti, kas čia man gavosi. Tiesa, kol kas be lingių.




    Na ir didesniam smagumui, pridedu šalia arkliukus, kad pamatyti būsimą vaizdelį. Taigi, bus kažkas panašaus.


                 Bus daugiau...

Redaguota: 09 Sep 2014 12:56

Atgal

Komentarai

Šaunuolis Svečias 27 May 2013 00:16
Antanai, mano galva,čia Tau pakišo koją:teptukas kartu su tirštais dažais dažant sėdynes,o taip viskas kuo puikiausiai sekasi,sėkmės...
Stasys
A.Povilaitis 27 May 2013 21:25
Suprantana, kad dažymas visai nekoks. Bet, kol kas daugiau nieko ir nedariau, nes nepatiko kaip gavosi pačios atramos ir sėdynės. Manau, kad vien dažais, faktūros neišgausiu. Galvoju ir bandau visokius variantus. Ieškau labai plonos odos. Gal ją pabandysiu.O gal dar ką nors kitką. Ar vėl iš modelino, tik kitaip truputį. O šiaip, tai ačiū už padrasinimus.

Antanas
Tadas Svečias 18 Sep 2014 00:10
Nerealiai :] tiek daug darbo, aš aišku tame nieko neraukiu, bet likau nustebęs. Sėkmės, Antanai!

Komentuoti


Paieška

Statistika

Lankėsi per 10 min
  • visi ilsisi
Svečiuojasi: 1 lankytojas

Scale Model


Šalys!