Tankas "Reno R17FT" / Maly Modelarz 1986m. Nr.12 / 1:25 / Kartonas

Parašė Administratorius (admin) 03 Nov 2013
Antano Povilaičio (Šilutė) modeliai >>

    Atsinaujinę rankos skausmai stabdo visus darbus kompiuteriu, tad belieka ką nors klijuoti. Nervų nuraminimui sudalyvausiu šiame konkurse. Žinoma, pasirinktas modelis mažai betinkamas konkursams ir šalia kokio Halinski modeliuko atrodys nykiai. Bet tai mane nelabai jaudina. Tikslas kitoks: suklijuoti MM modelį tiksliai klasikiniu kartoninio modeliavimo būdu, be jokių patobulinimų. Ir pažiūrėti, kas čia gaunasi. Tikėtini nesutapimai, kartono lūžinėjimas ir kitokie "malonumai". Gal kaip nors ir įveiksiu. Dar vienas momentas. Visai nekvaršinu sau galvos, kiek modelis atitinka prototipą ir yra istoriškai teisingas. Tokia įžangėlė. Nevarginsiu ir techniniais duomenimis. Kam įdomu lengvai juos ras, nes tokių tankų modelių mūsų forumuose jau buvo  ne vienas. Toks parodytas žurnalo viršelyje.



   Ir pirmas lepsusas. Modelio išklotinės viduje, jau tanko su apvaliu lietu bokšteliu. Tai pastebėjau tik tada, kai darbas jau įsibėgėjo. Siurprizas. Pvz. Lietuvos kariuomenėje tankai buvo tik su kampuotais bokšteliais. Žinoma, jei aš kažko nemaišau. Štai tokie:


   Nieko tokio. Tiks ir apvalus. Darysim tai, kas duota. Pradžia standartinė. Dengimas "Capon" laku ir džiovinimas. Tuo pat metu karkaso paklijavimas ant 1 mm kartono ir prispaudimas. Aprašymo, prieš tai studijavęs nebuvau, ir pirmas jo paskaitymas prajuokino. Naudos iš jo - nulis. Ir aplamai, prirašyta gana neaiškiai, surinkimo instrukcijos ir schemos labai prastos. Kai ko, niekaip nesupratau. Dalis detalių jose nepažymėtos ir neaprašytos, kaip surenkamos. Žavi ir nurodymai, paklijuoti detales storesniu  kartonu. Bet kokiu - nenurodoma. Žodžiu - smagumėlis.


    Na toliau irgi suprantama. Pjauname karkasą. Jis paprastas. Viena dalis korpusui, kita bokšteliui. Ir dar kažkokia detalė, panaši į kryžių. Tiek to, vėliau išsiaiškinsiu. Sekantis etapas, korpuso išklotinė. Pirma susilankstau ir pabandau pritaikyti prie karkaso. Toks įtarimas, kad tinka, bet ne visai...


   Na matysim vėliau. Dabar užsiimu kniedėmis. Pradžioje bandau ant paprasto lapo, po to jau ant korpuso išklotinės. Bet kokiu atveju, atrodo geriau, nei paprasti juodi taškeliai. Bent mano nuomone.


   Šis variantas man geriausias. Tokias darysiu ir kitur.


                         2013-11-04

   Pasirodo, kad ir lietuviškų tankų buvo su apvaliais bokšteliais. Labai ačiū Tomui ir Pranui už papildymą ir nuorodą į Plieno sparnų svetainę(www.plienosparnai.lt). Ten be kitų foto, yra pora tai patvirtinančių. Tai tankai  - pavadinti "Audra" ir "Pagieža". Foto pridedu:

 

                       2013-11-05

   Tam, kad susidaryti įspūdį, kas realiai per aparatas čia buvo, įdedu filmuką. Jame restauruotas tankas, galintis ir šaudyti. Na patys pamatysite. Kiek vėliau įdėsiu ir rimtesnį, daugiau kaip pusvalandžio filmą. O kol kas, toks:



                  2013-11-06

   Šaudymai šaudymais, o mes žiūrim, kas sulipo, o kas - nelabai. Toliau dirbau su korpusu. Išlindo pirmi karkaso ir išklotinės "nesutarimai" . Karkasas daugiau nei 1,5 mm per ilgas ir viename gale per mažas apatinis nusklembimo kampas. Ir 2 špantas po 0,5 mm iš abiejų pusių per siauras. Bet užtat pirmas po kokius 2,5 mm iš abiejų pusių per platus. Po ilgokų manipuliacijų su peiliuku ir švitriniu popieriumi, buvo pasiektas tam tikras kompromisas. Kaip sakoma - "didžioji politika, blyn...yra kompromisų menas" .


   Tiesa, tas nelemtas pirmas špantas dar ir per aukštas buvo. Pataisiau ir net kampą padariau. Šiaip, tai aukštis atitiko stulbinamu MM'ui kelių dešimtųjų milimetro tikslumu. Štai taip, gerbiami ponai!!! Na ir suklijavau viską, ką galėjau ir įklijavau karkasą.


   Suklijavau ir korpuso viršų, dengiantį variklio skyrių, bet dar nepriklijavau. Pasivaliau teritoriją ir prisiraižiau detalių sekančiam žingsniui. Tiesa, kai kurios jau pjaustant sukėlė įtarimų. Ar pasitvirtins, žiūrėsim vėliau.


                 2013-11-07

    Dar vienas filmukas. Irgi restauruotas, o gal tanko replika. Tik proporcijos kažkokios keistos. Jau nekalbant apie patrankos vamzdį... Bet variklio garsas labai patiko. Toks juokingas. Siūlau pasižiūrėti:


               2013-11-09

   Po truputį lipdome toliau. Ėmiausi tanko "uodegos". Rėmo, kuris prailgina tanko korpusą ir leidžia įveikti platesnius griovius ir duobes. Detalių nedaug. Konstrukcija irgi nesudėtinga. Bet kaip ir visada, pasikrapštyti teko. Detalės susiklijuoja po dvi kartu. Bėda ta, kad tos poros nevienodos. MM padaryti vienodas ir simetriškas detales didelė problema . Tiek to:


   Po ilgų stumdymų ir kombinavimų, parenku optimalias vietas ir suklijuoju. Kai apipjaunu, gaunasi pusė bėdos ir forma bei geometrija labai nenukenčia:



   Dabar viską suklijuoju į visumą ir štai kas gavosi:


   Realiai ta "uodega" turi būti kitokia ir dar turėti tvirtinimo elementus, bet kaip jau sakiau pradžioje, jokių papildymų nedarysiu. Kaip gavosi, taip gavosi:


   Kai kas atrodo grubokai, bet visos nuotraukos, išskyrus bendrus planus, visame pristatyme bus daromos "makro" režimu ir esantys defektai, padidinami apie 5 - 12 kartų, priklausomai nuo kadro parametrų.
Žodžiu, apsidraudžiau, tad dabar galėsiu pachaltūrinti....

                         2013-11-11

   Korpuso klijai visiškai išdžiūvo, taigi galima darbuotis toliau. Reikia uždengti viršų. Ta pati detalė uždengia variklio skyrių, bokštelio vietą ir priekines stebėjimo angas. Keistas sumanymas su tom stebėjimo angų plokštėmis. Kažkodėl paprastas kartonas, ant kurio jau klijuosis detalės nr. 5 ir 6. Kam tas pastorinimas? Negana to, tos atlenktos detalės puikiai sutampa, o va tos gerosios nr. 5 ir 6 pamatavus pasirodo per mažos ir kampai netikslūs. Vargstu gerą valandą, kol įsitikinu, kad jų sujungti normaliai neišeis. Be to, užklijuotos ant viršaus, jų briaunos bjauriai išlenda virš korpuso. Nors ir retušuotos, jos atrodo bjauriai. Pjaunu šalin tą nespalvotą pagrindą. Vietoj jo iškart klijuosiu plokštes nr. 5 ir 6. Taip sumažės plyšiai ir gal pavyks suvesti kampus geriau, nei yra dabar. Priklijuoju viršų. Štai kas gavosi:


   Toje vietoje, kur yra mechaniko stebėjimo anga, karkase padarau įgilinimą ir įklijuoju juodo popieriaus. Nesinori, kad per angą šviestų baltas kartonas. Toliau priekinė dalis. Ir vėl problema. Papildomai užklijuojama mechaniko liuko imitacija per didelė. Tai ne bėda. Bėda ta, kad liuko, viršutinės plokštės ir korpuso vyrių vietos nesutampa. Vėl galvosūkis...


   Randu kompromisą viską truputį pastumdydamas. Kaip nors užklijuosiu tuos lankstus. Liūdėti ir nuobodžiauti čia nesigauna. Galvosūkiai vienas po kito. Įdomu, kiek dar jų bus?


                         2013-11-13

     Dar vienas filmukas. Tiesa, šį kartą tai jau istoriniai kadrai. Galima pažiūrėti lyg tai realaus mūšio, lyg tai pratybų vaizdus ir kitas tankų galimybes:


                    2013-11-14

     Toliau darbavausi su korpusu. Viskas juda labai lėtai, nes praktiškai su kiekviena detale tenka vargti, ją individualiai pritaikant. Pradžioje klijavau korpuso viršų ties varikliu. Jis duotas viena detale, bet tokį priklijuoti labai problematiška. Korpuso ir detalės sulenkimo kampai gerokai skiriasi ir gaunasi plyšiai. Ne visai atitinka ir ilgiai. Teko pjauti į dalis ir derinti. Pasiekiau kažkokį kompromisą ir priklijavau. Nuotraukoje iš priekio matosi, kad čia irgi vyrių vietos "plaukioja". Korpuso viršaus galinė dalis suprojektuota klaidingai. Galinis viršaus trikampis turėtų būti lygiagretus korpuso galinei daliai. Deja jis suprojektuotas statmenas viršutiniam dangčiui. Dabar viską suklijavus gaunasi kaip ir mažas "stogelis" tanko gale. Pjauti viršutinio dangčio, kad tas trikampis įsiklijuotų vienoje plokštumoje su tanko korpuso galu, negalima. Tada galinis trikampis jau bus per mažas ir gale atsiras geroki plyšiai.


   Toliau perėjau prie kitos nelabai lengvos vietos. Mechaniko kabinos plokščių su stebėjimo angomis įklijavimu. Jos truputį per mažos ir forma nesutampa su gauta korpuso anga. Apie tai jau rašiau. Ir klijuoti jas tenka ore. Ilgai kankinausi ir gavau štai tokį kraupoką rezultatą. Žinoma, nuotraukose viskas labai padidinta, bet... Ylos maiše nepaslėpsi. Padariau ką galėjau.


   Reziumuojant, dirbta ilgai, vaizdas minimalus. Bet azarto ir emocijų - marios...

                      2013-11-15

   Daug nepadaryta. Suklijuotas variklio dangtis. Realiai jis visai kitoks. Čia kažkokie du stogeliai, duoti viena detale. Teko supjauti į dvi atskiras. Vėl ta pati daina: ne tie kampai, 1 mm per trumpa, galinio ir priekinio trikampių forma ne tokia. Vėl šlifavimai, taikymai ir t.t. Kol džiūvo, suklijavau lankstus.


   Ilgiausiai vargau su priekinio dangčio. Rašiau jau, kad jų vietos visai nesutampa. Bandžiau ieškoti visokių variantų. Nieko gero nesigauna. Geriausiai variantas - įklijuoti juos įstrižai, pasuktus vienas prieš kitą. Taip pavyksta uždengti baltas vietas ir truputį paretušavus, atrodo pakenčiamamai. Žinau, kad atrodo keistokai. Bet jei lankstų pirštai būtų lygiagretūs dangčio kraštui, jis puikiausiai atsidarinėtų. Ir pabaigai priklijavau tą variklio dangtį. Dar teko paderinti, bet vis tik pavyko pasiekti kompromisą ir paslėpto tą 1 mm ilgio trūkumą.


   Taip ir prabėgo vakaras, bandant sutramdyti tą MM šedevriuką. Oi, kaip lėtai viskas juda...


                        2013-11-16

   Vėl truputėlis detalių. Išlanksčiau ir priklijavau kampuotį, kuris saugo bokštelį iš apačios. Vėl viena sunkia išlankstoma detalė. Kartonas lūžta. Teko sukarpyti. Modelis suprojektuotas buvo labai prastai, net ir įvertinant tų laikų galimybes ir supratimą.


   Toliau sekė įrankių dėžė. Realiai ji buvo truputį kitokia. Bet klijuoju tai, kas duota. Na nors viena detalė puikiai sutampa. Tikra šventė .... Ir išmetimo vamzdis beveik be priekaištų. Nors ir turėtų būti užlenktas ne statmenai, ir tvirtinimas jo kitoks, bet užtat viskas beveik sutampa. Tiesiog kažkoks festivalis.


   Baigiu laikinai reikalus su korpusu. Visa kita, tvirtinsis jau surenkant tanką į visumą. Taigi, mazgai po truputį pradeda kauptis:


                       2013-11-17

   Mažas papildymas. paskutiniai elementai, dar priklausantys korpusui. Toliau jau seks rimtesnis objektas - bokštelis arba važiuoklė. Matysim... Čia jokių siurprizų nebuvo, nes detaliukės paprastos.


   Čia jau pilnas korpuso rinkinys. Ilgokai viskas užtruko. Dvigubai ilgiau nei tikėtasi.


                            2013-11-19

   Atėjo eilė ir bokšteliui. Kaip jau rašiau, tikėjausi kampuoto, bet radau apvalų. Tiek to, darysim ką turim. Išpjoviau detales ir pradėjau. Suklijavau karkasą, prie jo pagrindą ir priekinę plokštę. Nepatiko, kad ji tokia "kabanti" ore. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Ir priklijavau pirmą bokštelio juostą. Tas "priklijavimas" užtruko ilgokai... Matosi, kad ta juosta sau, o karkasas sau. Be to, ji apie 1 mm aukštesnė už priekinę plokštę. Gerai matosi nuotraukoje. Pradžioje galvojau siaurinti. Bet tada viršus nesieks jos. Neleis karkasas. Pažeminus karkasą, ir nuleidus viršutinę dalį, ji bus per plati ties sujungimu su pirma juosta... O ir šiaip, ta pirma juosta turėtų priglusti prie karkaso. Bet kaip tą padaryti?


   Po ilgų matavimų, bandymų su šablonais, tapo aišku, kad teks viską palikti taip, kaip yra. Priklijavau. Matosi, kad ir gale ji pradeda tolti nuo karkaso. Na ir perkūnas jo nematė. Apsieisim ir be karkaso. Na, o toliau prasidėjo "šokiai" su viršutine suapvalinta bokštelio dalimi. Net ne šokiai, o visas kordebaletas.


   Pradžioje pasidariau keletą kopijų tos detalės ir bandžiau suformuoti. Sekėsi labai prastai. Kažkodėl segmentai buvo skirtingo aukščio. Ir tas skirtumas buvo ne nuoseklus, kaip priklausytų, bet pakopomis. Po truputį pakoregavau kiek ėjo. Bet va su segmentų sujungimais, tai jau bėda. Jei suklijuoji, kad neliktų plyšių tarp segmentų, viršutinė dalis netinka prie pirmos juostos. Jos diametras pasidaro per mažas. Ir forma bokštelio išsikraipo. O pačio galinio sujungimo, be "įgriuvimo" į bokštelio vidų, išvis neina padaryti... Jau norėjau mesti lauk viską, bet prisiminiau vieną metodą. Plastinę kartono deformaciją, kitaip sakant ištempimą. Žinoma, MM kartonas puikiai sugeba tik lūžti, o temptis - tai jau nelabai. Bet truputį ištempti pavyko, ir gavosi štai toks varganas rezultatas.


   Jei būčiau pradėjęs nuo viršaus ir leidęsis žemyn, ko gero būčiau sutaikęs geriau. Bet tada bokštelio forma jau būtų truputį kitokia. Ir atrodytų, tikriausiai, nelabai gražiai. Realiai, viskas neatrodo taip jau baisiai ir tuo ką pavyko išpešti esu gana patenkintas. Vis ne šiukšlinėje tankiukas. Kol kas...


                         2013-11-21

   Toliau sekė šaulio stebėjimo bokštelio gamyba. Kadangi apatinė dalis įsistato į angą bokštelyje ir yra gana lengvai deformuojama, nepagailėjau klijų sustiprinti tas vietas. Ir sukibimo plotas didesnis ir sustingęs klijų bortelis neleis žiedui deformuotis. Skoču pritvirtinus viršutinę bokštelio dalį ir uždėjus šaulio bokštelį, vėl išlenda problema. Šaulio bokštelis nestovi horizontaliai, bet nuvirtęs atgal. Kažkoks "priešlėktuvinis" variantas gaunasi. Vėl tenka šlifuoti, didinti angą viršutinėje bokštelio dalyje. Kažkiek įleisti į bokštelį, kažkiek pakreipti. Po tų visų kompromisų, vaizdas pasidaro daugiau mažiau pakenčiamas:


   Užklijuoju priekinės plokštės pastorinimą ir bokštelio gale dureles, per kurias šaulys patenka į vidų. Nuotraukose aplink stebėjimo angos sujungimą su bokšteliu, dar matosi didelis kiekis klijų. Truputį jiems sustingus ir užfiksavus detalę, tas perteklius bus pašalintas. Bokšteliui beliko pagaminti vamzdį ir kelias kitas detales.


                          2013-11-23

   Įklijavau žiedą, bokštelio sujungimui su korpusu. Dabar bokštelis įsistato į korpusą bei sukinėjasi. Bet apvertus, jis gali nesunkiai ir iškristi. Ko gero, vėliau reikės jį priklijuoti. Na ir padariau patranką. Suprojektuota kažkas keisto, bet nesigilinau. Tiesiog suklijavau ir viskas.


   Tik dabar pastebėjau, kad reikia dar pataisyti šaulio stebėjimo plyšį. Rankenėles šaulio įlipimo durelėse padarysiu vėliau. Kartu su kitais "metaliniais" darbais. Kol kas, su bokšteliu lyg ir baigta.


                          2013-11-23

   MM leidinyje, labai daug klaidų ir netikslumų, tad pastoviai vis tenka sukti galvą, kaip pasiekti nors pusėtiną rtezultatą. Bet toks savotiškai "mazochistinis" surinkimas irgi turi savo žavesio. Net pradedi laukti, galvodamas: na ir kas dabar nesutaps ar bus nesuprantama. O ir įgūdžius gerai lavina. Nors į rezultatą ne visada smagu žiūrėti ...
   Sekantis etapas - važiuoklė. Iškart pasakysiu. Surinkimo aprašymas ir duotos surinkimo schemos yra beviltiškai prastos, nepilnos, nesuprantamos ir su klaidomis. Ne vien važiuoklės... Bet yra kaip yra ir klijuoju toliau. Išpjaunu detales ir ilgokai vargstu, kol suprantu, ką ir kaip toliau daryti. Galų gale pavyksta suprasti, kokias detales ir ant kokio storio kartono paklijuoti. Toks įspūdis, kad pats autorius nežinojo, ką ir ant ko klijuoti... Rėmus klijuoju ant 2 mm storio, o smulkias detales ant 0,5 mm storio kartono. Baltos mažos dėžutės iš viso neklijuosiu. Tokio dydžio dėžutę suklijuoti iš 0,7 mm storio kartono, lankstant ir dar su auselėmis - visiškas idiotizmas!!! Išpjausiu iš 2 mm kartono stačiakampį, truputį tvirtumui impregnuosiu ir retušuosiu briaunas.
   Apie retušavimą ir dažymą reikėtų pasakyti daugiau. Pvz. rėmo kitos pusės kažkodėl numatytos palikti kartono spalvos. laisvos vietos žurnale marios, buvo galima ir kitas puses spalvotas įdėti. Tuo labiau, stambių detalių. Dabar teks dažyti pačiam. Aš jau peržiūrėjau, kad to retušavimo-dažymo čia bus kaip 5 kreiseriuose ir 2 bombonešiuose, kartu sudėjus.
   Taigi pjaunu tai, kas paklijuota. Retušuoju briaunas ir dažau. Čia pirmas, dar neišdžiūvęs sluoksnis. Persistengti nėra reikalo, nes dažyta dalis matysis nedaug. Bet matysis.


   Rėmai yra 2 rūšių: vidinis ir išorinis. Skiriasi nedaug. Pradedu nuo išorinio. Kaip jau įprasta, vėl tenka stumdyti, trumpinti, šlifuoti. Neatitinka pastorinimų ir pačių rėmų kampai. Bet randu kažkokį kompromisą ir viską suklijuoju.


   Panašiai įveikiu ir vidinį rėmą. Štai ir viskas. Turime štai jau tokį rinkinuką.


                        2013-11-24

   Savaitgalis, tad tempas truputį lėtesnis. Padariau priekinius ratus. Problemų nebuvo, išskyrus neaiškumą, ant kokio storio kartono paklijuoti. Pastudijavęs, pasirinkau 1 mm storio. Pakaks ir nebus bėdų su vikšrais.




                       2013-11-25

   Dar vieni savaitgalinio atsipalaidavimo rezultatai. Dabar varančios žvaigždutės. Irgi nieko nepaprasto. Ant ko klijuoti jau žinojau. Eiliniai nesutapimai ir kompromisų paieškos.


   Plius vėl pagailėta detalių. Tad vėl teko antras puses padažyti. Ir gavosi štai tokios varančiosios žvaigždutės.


                       2013-11-26

   Vėl žingsnelis. Šį kartą - apatiniai atraminiai ratukai. Blokai po 2 ir po 3 ratukus. Teko išsitraukti pramušėjus, ratukams iškirsti. Vėl teko sukti galvą, nes ratukų diametras keliomis dešimtosiomis didesnis už pramušėjo. Tai šitame modelyje didelės reikšmės neturi. Vėl galvosūkis - ant kokio storio kartono klijuoti. Blokų šonai turi auseles, priklijavimui prie rėmo iš vidaus. Bėda, kad ten jų nei įkišti, nei priklijuoti neis. Pjaunu šalin. Galų gale viskas užklijuota, iškirsta, retušuota ir paruošta klijavimui.


   Suklijuoti jau vieni niekai. Netrukus turiu 6 blokus po 2 ratukus ir 2 blokus po 3 ratukus. Bet viskas užtruko ilgokai.


                         2013-11-27

   Ir dar vieni ratukai. Šį kartą viršutiniai atraminiai. Jų yra 2 blokai po 6 ratukus. Jie truputį mažesnio diametro. Daugiau nieko neįprasto. Ruošiu, klijuoju.


   Štai ir viskas su važiuoklės ratais. Surinktų mazgų gausėja, bet dar liko pakankamai darbelio. Dar šiek tiek važiuoklės, vikšrai ir bendras surinkimas į visumą.


                         2013-11-28

   Dar saujelė smulkių detalių. Vikšrų įtempimo mechanizmas ir amortizatoriai. Ilgokai sukau galvą, kas ir kaip čia darosi? Bet taip ir likau iki galo nesupratęs. Žvelgiant į instrukciją, lyg ir trūksta kelių detalių. Bet tikėti ta "instrukcija" irgi nelabai jau išeina. Kaip bebūtų, šių mazgų susiklijuosiu tik detales. Kadangi viskas čia labai jau "tikslu", surinkinėsiu paskutiniu momentu. Kad nepritrūktų kokio vikšro ar pan.. Išsikarpau ir vargais negalais susigaudau, ką čia ir kur paklijuoti. Toliau galvoju apie keturias detales iš laiptuoto vamzdžio. Tai įtempėjai. Šiaip, turėtų būti varžtai, bet čia kažkokie vamzdžiai... Tiek to. Bet pati jų gamyba, tai man nepatinka. Toks popieriaus susukimas duoda laiptelį. Kadangi čia popierius storas, tai tas laiptelis gausis visai chaltūriškas. Darysiu kitaip. Vieną plonesnį ir vieną storesnį ant viršaus užmaunamą vamzdelį. Sutepu klijais, užmaunu ir gaunu laiptuotą vamzdelį. Išpjaunu detales ir susikarpau, kaip man reikia.


   Pasižaidžiu su vamzdeliais ir gaunu štai tokį rezultatą. Baisus, bet ne toks tragiškas, koks būtų tiesiog susukus tą neploną popierių.


   Toliau jau paprastesnės detalės didelių problemų nesukelia. Nemažai galvojau apie spyruokles. Palikti ar keisti į darytas iš vielos. Vis tik paliksiu tokias, kokios žurnale. Popierines. Visas modelis gaunasi pernelyg "popieriškai modelinis", todėl metalinės tiesiog truputį "iškris" iš bendro stiliaus. Manau taip bus teisingiau.


   Na štai ir visas detalių rinkinys paruoštas. Beliko sunkiausias šuolis - vikšrai. Ir maloniausia dalis - surinkti į visumą.

                       2013-11-29

   Atėjo laikas kinui. Kol aš neįdomiai vargsiu su pradiniu vikšrų gamybos etapu, kam įdomu, turės galimybę pažiūrėti žadėtą, ilgesį filmuką. Jis virš pusvalandžio trukmės. Pradžioje daugokai kalba prancūziškai, tad ir ką nors suprasti man nelabai gaunasi. Kas tą kalbą moka - sužinos daugiau. Bet toliau rodo labai įdomių dalykų, kurių kitur nebuvau aptikęs. Na, o aš keliauju aiškintis, kas ten su tais vikšrais. Kažko neramu man...


                      2013-12-01

   Pirmos naujienos iš vikšrų pasaulio. Sakau be išvedžiojimų. Kuo toliau, tuo labiau jie man nepatinka. Iki galo man taip ir neaiški visa jų gamybos idėja. Ir suprojektuoti per sudėtingai tokiam modeliui. Nėra balanso, nes vikšrų gamyba truks 3 - 4 kartus ilgiau, nei viso modelio, o rezultatas tikrai nebus geras. Nenukenčiant vaizdui, juos buvo galima suprojektuoti žymiai paprasčiau pagaminamus. Bet, nori nenori, o teks vargti su tuo, kas yra. Surinkimo aprašymas ir schema, klaikūs. Kaip bus, taip. Štai visos vikšrų detalės. Ką ir ant ko klijuoti, vėl klaustukas... Atrodo viską ant 1 mm kartono, išskyrus trakus. Susipjaustau trakus, kol kitkas džiūvo. O po to pradedu blusinėti trakų briaunas. Aštuonios kažkodėl blogai prisiklijavo, nors kitų ir norėdamas nenuplėši. Ne bėda - pataisysiu.


   Kol kas trakų briaunas tiesiog apipjaunu, vėliau teks dar pašlifuoti suapvalinimui. Šiaip, tai tas blusinėjimas nuteikia gan pozityviai. Savotiškos atostogos, po visokių galvosūkių. Kol kas... Pačių trakų viduje išpjaunu kvadratėlius ir pereinu prie kitos rūšies trakų briaunų pjaustymo.


   Na, ir dar visa krūva kažkokių "mikrobinių" trikampių. Čia gelbsti tik aštri Olfa peiliuko geležtė. Kartonas labai jau nori plyšti atskirais sluoksniais. Pagaliau įveikiau. Seniai tiek bepjaustinėjau smulkmenų. Visai smagu tokia meditacija.


                         2013-12-03

   Po malonių Prano palinkėjimų, medituoju toliau. Ruošinių - net 4 dėžės. Bus darbo iki kalėdų... Bandau sulankstyti trakus. Iš duotos schemos, be nuotraukų pagalbos, vargu ar būčiau supratęs, ką čia reikia daryti. Tame sulankstyme - logikos visai mažai. Visi žino, koks tas MM kartonas. Jis ir naujas toks buvo. O prabėgus 27 metams po žurnalo išleidimo, jis tikrai nepagerėjo. Tie trakai turėjo būti atspausdinti ant plono popieriaus. Pilnai būtų užtekę. Vėliau buvo galima dar paklijuoti 0,5 mm storio kartonu... Dabar jau niekur nedingsi - lankstau. Lūžinėja jis kaip perkūnas. Nieko nepadarysi. "Gydysiu" jį jau vėliau.


   Po truputį apsiprantu su tuo lankstymu ir į lūžius nebekreipiu dėmesio. Pabaigęs, suku antrą ratą ir suklijuoju visus trakus, stengdamasis vieną užlenkimą išlaikyti statmeną, o kitą maždaug 45 laipsnių kampu. Oi ne taip čia viską reikia daryti. Bet jau daviau žodį, nieko čia nekeisti ir daryti viską kaip duota. Kenčiu... Kas gausis, tas gausis.


   Toliau seka visų briaunų ir lūžių impregnavimas skiestais PVA klijais. Kai išdžiūna, į grežtuvą dedu mažą atpjovimo diskelį ir šlifuoju įpjovas trakų viduryje. Ir pačius trakų kraštus. Lūžių vietas švelniai pašlifuoju rankomis, švitriniu popieriumi. Toliau jau seka retušavimas ir gaunu šiokius tokias trakų plokštes. Kai nėra nieko geriau, tiks ir tokios.


                          2013-12-04

   Ačiū konkurso kolegoms už gerus vertinimus. Stengiuosi, kiek išeina, neapsikiaulinti. Sutinku, kad darant naują, geros leidyklos modelį, būtų kitaip. Bet juk tai būtų taip nuobodu... Kodėl nemažai žmonių atvėsta nuo modeliavimo? Paklijuoja kažkiek ir palaipsniui nutolsta. Todėl, kad jie tik klijuoja detalę prie detalės ir nėra stipresnių emocijų. Tampa nuobodu ir nėra adrenalino. Stengiuosi nedaryti modelių, kurie man nekelia emocijų. Su šituo reno, man emocijos, kaip garas katile kunkuliuoja ir "smegenai" kaip turbinos ūžia, besistengiant kažką geresnio padaryti. Galvoju, kad gyventi nuobodžiai, man per didelė prabanga. Todėl ir "išsidirbinėju"...
   Jor-major, kol aš čia plušu kaip prakeiktas, čia kažkas dar ir visokius "pasitenkinimus" jaučia. Perfrazuojant vieno anekdoto veikėjo žodžius:"ir ilgai čia mes šitaip arsime", įtariu, kad aš dar arsiu ilgokai. Tuo labiau, kad apsižioplinau kapitališkai. Paklijavau trakų briaunas ant 1 mm storio kartono. Ir dabar jos, suklijuotos kartu, netilps į išpjovas. O tiek kartų tikrinau ir matavau. Ech...
   Kaip sakoma: baigiame dedukciją, skaitome instrukciją!!! Tik skaityti nėra ką. Pažiūriu reno aprašymą Prano TV leidime. 0,5 mm storis ir tai gryna tiesa. Ir man dabar tai aišku, bet šaukštai po pietų. Teks tas trakų briaunas ploninti. Žinoma, kartonas stengiasi sluoksniuotis kaip jam patogiau, tad knisuosi "kūdindamas" tas briaunas gana ilgai. Rezultatas toks pusėtinas. Žygdarbiams neįkvepia. Galų gale viskas baigta ir suklijuoju tas briaunas poromis.


   Dideliausiam mano nustebimui, pasirodo tų porų ilgiai gerokai plaukioja. Net iki 0,5 mm. Atrodo pjoviau ir klijavau kiek įmanoma vienodžiau. Ir še tau... Pasidarbavus skaitmeniniu slankmačiu tampa aišku, kad suapvalinti briaunų galai atspausdinti su nemažais "nuplaukimais". Ot perkūnas. Pražiopsojau. Reikėjo darytis šabloną suklijavimui ir būtų gavęsi vienodai. Dabar jau vėlu. Guodžia tik tai, kad tie apvalinimai kol kas nupjauti kampuotai ir šlifuosis. Pabandysiu, kiek gausis, ištaisyti situaciją.


   Šlifuoju apvalindamas briaunų galus ir kažkiek palygindamas ilgius. Ilgai galvojau, kaip sujungti pačius trakus. Autorius rekomenduoja juos tiesiog suklijuoti. Idėja nebloga, bet tik teorijoje. Realybėje, man tai atrodo gan sudėtingas variantas. O ir kokia prasmė tiek vargti ir paskui viską suklijuoti į monolitą. Perkūnas nematė, jungsiu kaip priklauso - "pirštais". Todėl impregnuoju atsargiai briaunų galus SG klijais. Tiek, kad sutvirtėtų, bet nepersigertų į gerają pusę. Beje, tą "blogąją" ir vėl teks dažyti. Vėl sutaupė... SG klijai džiūna žaibiškai, tad galima gražyti skylutes "pirštams".


   Skylutes gręžiu 1 mm diametro. Tokio storio bus ir pirštai. Na ir belieka paprasčiausios operacijos. Vėl švelnus pašlifavimas, dažymas ir retušavimas. Uff... Beveik išsikapsčiau. Žiūrėsiu, o kas toliau?


                         2013-12-06

   Gilinuosi į vikšrų "gyvenimą" toliau. Trakus spaudžiu į savo pasigamintus vartomus spaustuvėlius ir klijuoju briaunas. Darbelis gana lėtas. Po to dar tenka priklijuoti papildomas trikampes atramėles briaunoms. Tokiam darbeliui mano spaustuvėliai suteikia fantastišką patogumą. Suklijavęs dalį trakų, pereinu prie "pirštų" gamybos. Noriu pirma išsibandyti, kaip viskas gausis.


   Trakus darau iš 1 mm storio vielos. Ji kažkokia įdomi. Plieninė, bet išorėje dengta lyg ir variu. O gal kažkuo panašiu. Man ji labai panaši į suvirinimo vielą iš kempo. Aysipjaunu reikiamo ilgio galiukus mažu atpjovimo diskeliu. Taip gaunasi statmenos galų briaunos. Papildomai dildele pašalinu užvartas. Trakus po suklijavimo, vėl tenka truputį paretušuoti. Nuotraukose jie dar galutinai neišdžiūvę. Ir surenku galiuką vikšro pabandymui.Surinkimas trunka ilgai, nes per ilgą procesą susikaupę netikslumai, dabar ir išlenda. Niekur nedingsi, toks pasirinkto kelio rezultatas.


                          2013-12-07

   Konkurso forume, buvo paliestas jaupagamintų elementų panaudojimas modeliuose. Kitaip sakant, šiuolaikinis modeliuotojų "išlepimas". Na nemanau, kad lazerinių vikšrų ar kitų elementų, taupančių laiką ir gerinančių modelio kokybę, naudojimas lemia modeliuotojo lygį ar statusą. Galų gale, tai ne taip jau ir svarbu. Svarbiau daryti ir džiaugtis tuo, ką darai. Ir koks skirtumas, kiek ten tų pirktų ir kiek savų detalių, jei baigus modelį, dainuoti norisi...
   Na, bet man dainuoti dar ankstoka. Truputėlį... Pasigaminau pagaliau visus "pirštus". Šį kartą jau ne laikinus, bet iš tos pačios vielos. Plieninius !!! Gal išlaikys "apkrovas". Juokauju, žinoma.
   Po truputį visur stengiuosi pereiti prie plieninės vielos. Priežastys paprastos. Žymiai standesnė ir ne taip deformuojasi, kaip varis. Labiau atspari, kai reikia daugiau ją apdirbinėti. Ir lemiamas argumentas - jos beveik nereikia dažyti. Dažnai užtenka tik atkaitinti ir paviršius oksiduojasi. Oksido sluoksnis būna labai tvirtas, plonas ir natūralus. Plienas ir atrodo kaip plienas.
   Taigi supjausčiau, pašlifavau užvartas ir įkaitinau iki šviesaus raudonumo dujiniu degikliu. Paprasta, greita ir efektyvu.


   Surinkau vieną vikšrą ir pabandžiau, kaip tinka. Gavosi gana tvirtas ir pakankamai lankstus. "Pirštus" užfiksavau SG klijų lašeliu iš vidaus prie vidinių briaunų. Pamažu įveikiau ir antrą vikšrą. Uff... Tiesa, vieną "pirštą" palikau neužfiksuotą, lengvai išimamą. Bus paprasčiau surinkti viską į vieną visumą.


   Atrodo, kad su atskirų detalių gamyba baigiau. Tuoj prasidės didysis malonumas...

                          2013-12-08

   Pagaliau galiu savo "skarbus", kad niekur neprapultų, pradėti lipdyti į visumą. Laiko sugaišau daug, o pažiūrėti kol kas nelabai yra į ką. Ilgai dūmojau, nuo ko pradėti ir kokia eiga surinkinėti. Paskui baigiau dedukcijas, spjoviau į instrukcijas ir pradėjau lipdyti. Viskas nuotraukose.


   Dar blokas:


   Ir dar:


                           2013-12-09

   Atsakant į Prano Sungailos pasiūlymą pakeisti vieną vietą, kad atitiktų tanko prototipą, norisi paklausti, o koks tikslas? Kad tapti 0,039 % nėščiu? Apsimetinėti ir vaidinti, tipo darau panašų į prototipą. Negalima tuo pačiu metu eiti į priekį ir atgal. Galima tik "užsikasti". Pasirinkau klasikinį, arba vadinamą "standartą" , šiam modeliui surinkti. Nors truputį pasidomėjęs prototipu, bet kas supras, kiek tai prieštarauja sveikam protui. Tokį užsiėmimą reikėtų vadinti kokiu "klijavimo" hobiu. Nieko neturiu prieš. Puikus ir naudingas užsiėmimas. Pastoviai inspiruojamas ir kurstomas žurnalų leidėjų, nes jiems tai visai neblogas bizniukas. Pasižiūrėkime, kiek "emocijų ir svajonių" kiekvienas turime prisipirkę, kiek suklijavę ir kiek įstengsime...
Tik žurnale, jau viskas duota. Tuo tarpu, jei užsiimti modeliavimu, tai yra kiek įmanoma tikslesniu prototipo atkūrimu, tie žurnalai tampa tik baze. Šablonų rinkiniu, arba geriausiu atveju, detalių žaliava. Prototipo studija, medžiagos paieška, papildomų detalių gaminimas, mokymasis, techninė bazė, modelio gamybos laiką prailgina 5, 10 ar daugiau kartų. Tada ir 3 žurnalų gali pakakti visai modeliavimo karjerai. Beje, analogiškai yra ir su plastiku... Kaip manai Pranai, kuo labiau patenkinti gamintojai ir leidėjai?
Asmeniškai man patinka ir "klijuotojai" ir "modeliuotojai". Kai pats kažkiek suvokiau esmę, į viską žiūriu ir priimu kitaip, be priešiškumo. Ne veltui sakoma: "galima amžinai žiūrėti į ugnį, vandenį ir dirbantį žmogų"...
Na, o dabar, žiūrim ką turim su mano "tapetais". O turim liapsusą"... Tas "liapsusas"- amortizatoriaus, atraminės spyruoklės ir vedančiojo rato įtempėjo korpusas. Galų gale supratau, kaip čia viskas turėtų susirinkti. Ir kažkada minėtos 4 detalės "atsirado". Tiesa, "atsirado" labai jau gudriai. Tiesiog jau turimi cilindriukai turėtų išsikišti per skyles, pro vieną to korpuso šoną. Ir viskas !!! Visas fokusas tik tame, kad jiems tų skylių nėra ir taškas...
Nėra tai nėra. Neverksi gi visą dieną. Pavargti tenka gerokai. Gręžti, girdyti SG klijais, šlifuoti, po to taisyti deformuotus kraštus, retušuoti ir dar perkūnas žino ką...


   Pagaliau surenku primatavimui. Atrodo kraupokai.Bet čia dar neklijuota, išsikraipę truputį. Šviečia nedažytas vidus. Pataisysiu. O dabar galvosūkis su atramine spyruokle. Jokio tvirtinimo. Nei apačioje, nei viršuje. Realiai, ji visai kitur stovi... Tiek to. Įgrūdu kuo giliau ir parenku kompromisinį aukštį. Įtempimo cilindrus, jei pamenate, klijavau kitaip. Tai pavyko sutaupyti žalio kartono atsargos. Iš jos iškertu trūkstamus dangtelius. Taip atrodo visas surinktas mazgas. Gavosi, kaip gavosi. Amortizatoriaus spyruoklė vėl kažkokia pakabinta ore. Apačioje tvirtinimui numatyta užlenkta dalis. Tik su tuo užlenkimu, ji išvis netelpa į savo vietą. Nupjaunu. Viršuje vėl jokio tvirtinimo. Priklijuoju prie palaikančių ratukų karkaso. O kur dingsi? Toliau, kronšteinai kitam palaikančių ratukų karkaso galui. Kiekvienai pusei po du. Nė vienas jų suapvalintas galas netinka. Vargais negalais išlaviruoju visai nenuknabinęs žemyn palaikančių ratukų. Tam sugaištu po valandą vienai pusei.


   Ir taip gaunu štai tokį vaizdelį. Galinis varantysis ratas tik įstatytas. Jis įsiklijuos tik tada, kai bus uždėti vikšrai.
Išmatavus įtempimo vamzdelius vietoje, paaiškėja, kad jie apie 0,5 mm per trumpi. Kadangi jie prašyte prašosi galų, iškertu juos iš sutaupyto kartono ir priklijuoju. Dabar ilgis tinka idealiai.




                         2013-12-10

   Trumpam darom pauzelę ir pažiūrim į štai tokį modelį:



   Tai firmos "Takom" plastikinis M :16 mastelio modelis. Mano supratimu, labai nebloga bazė rimtesniam lietuviškam modeliui surinkti. Būtų labai įdomu išgirsti plastiko specialistų ir šiaip susidomėjusių atsiliepimus apie šį rinkinuką. O gal ką ir sudomins. Ir už kiek, tokį modeliuką, jau Lietuvoje būtų galima nusipirkti? Pridedu nuorodą į smulkų aprašymą ir laukiu komentarų:  Renault FT

                     2013-12-11

   Tai ką kolegos, stojamės ant kojų ...t.y. vikšrų. Po eilinio pasinervinimo, kurio metu sunaudotas n kiekis įvairių žodžių, vikšrai uždėti. Pasirodo, kad trakų net po 4 vnt. iš kiekvienos pusės per daug. Viso - aštuoniais. Aš suprantu - po vieną traką. Bet po 4 !!!


   Kad jau taip, tai nutariau išmesti ne po 4 iš eilės, bet atrinkti tuos, kurie gavosi blogiausiai. Ne veltui sakoma, kad "geriau" yra "gerai" priešas. Įlindau į didelę avantiūrą. Taigi trakų "pirštai" jau užfiksuoti SG klijais. Užfiksuoti sąžiningai... Jor major. Pakeičiau du trakus ir nusprendžiau patausoti nervų lasteles ir savo iškalbą. Daugiau pasakoti nėra ką, viskas vaizdeliuose:


   Ir dar:


                            2013-12-11

   Kolega Mindaugas(Corsaire) pasidalino puikia nuoroda į video su truputį aukščiau paminėto plastikinio Renault FT modelio pristatymu. Kad būtų patikimiau, čia įdedu ir patį video filmuką:

                       2013-12-12

   Nuotaika suknista. Visada atsiranda veikėjų, kuriems dėl visko kalti kiti... Tiek to. Įkvepiame, iškvepiame ir viskas!!! Tai jau praeitis... O mes judame toliau. Susitvarkau su įtempėjais. Įdedu amortizatoriaus nuotrauką. Tą užlenktą dalį teko nupjauti, nes netilpo. Ir surenku antrą vikšrą. Pagaliau baigta su jais:


    Liko dar vienas žingsnis - sujungti su korpusu.
     
    Jei gerai seksis, savaitgąlį bus galima švęsti pabaigtuves...

                          2013-12-13

   Toliau seka rankenų gamyba. Dvi poros skirtingų. Darau iš metalinės vielos. Atkaitinu, išlenkiu ir vėl įkaitinu, kad gerai pasidengtų oksidu. Belieka išgrežti skylutes priekiniuose dangčiuose ir įklijuoti su SG klijais didesnį komplektą. Mažesnės klijuosis bokštelio gale, šaulio įlipimo durelėse.


   Toliau jau klijuoju vikšrus prie korpuso. Kiekvienas jų tvirtinasi trijuose taškuose. Tenka pasikrapštyti, stengiantis viską išlyginti. Kažkas panašaus gaunasi, bet dar reikės truputį koreguoti. Situaciją truputį sunkina ir judantys vikšrų trakai. Ką nors vėliau sugalvosiu.


   Štai ir stovim jau beveik pilnu ūgiu...


   Vedantieji ratai beveik pataikė į kronšteinų vietas. Paklaida apie 0,5 mm. Reikės retušuoti tas baltas vietas. Toliau sekė įrankių dėžės ir duslintuvo priklijavimas. Pabaigoje - "uodegos". Šiaip, tai ji turėtų tvirtintis prie tokių vamzdinių kronšteinų... Na ir įstačiau bokštelį. Nepriklijavau kol kas...


   Štai ir matosi pilnas tanko vaizdas. Smagu. Jau ir finišas kažkur netoliese.




   Dar liko truputį visokių smulkmenį. Pakoreguoti vikšrų padėtį truputį, kai kur padažyti, vietomis pataisyti retušavimą. Bet visumoje, beveik pabaiga.




                            2013-12-14

   MM žurnalo variantas baigtas. Bet darbas su modeliu, dar ne. Kaip žadėjau pradžioje, manau kad tikrai klasikinį surinkimą atlikau ir nieko nepakeičiau esminio. Bet modelis dar kažkoks beasmenis. T.y. tanko modelis aplamai. Pabandysiu minimaliais pakeitimais ir stengdamasis išlaikyti stiliaus vientisumą, modelį truputį pagyvinti. Tam jį "sulietuvinsiu". Kai pirkau žurnalą, tikėjausi kampuoto bokštelio. Kaip ir nupiešta. bet vduje radau modelį su apvaliu bokšteliu. Kadangi iš "gausaus" lietuviškų tankų būrio galėjau rinktis tarp "Pagiežos" ir "Audros", didelių dvejonių nebuvo. Žinoma, kad "Audra". Štai tie lietuviški gražuoliai(-ės):

       

   Visų pirma reikia pridėti užrašą su tanko pavadinimu "Audra" ir ženklus ant priekinių skydų. Ir, kaip matome, lietuviškuose tankuose vietoje patrankėlių buvo montuojami "Maxim" tipo kulkosvaidžiai.
   Pradedu nuo užrašų. Susimaketuoju ir atsispausdinu, parinkęs reikiamą šriftą ir dydį. Po to išpjaunu, stengdamasis vengti per daug lygių pjūvių linijų. Kad būtų panašiau į dažymą trafaretu. Lieka tik priklijuoti. Žymiai daugiau teko pavargti su ženklais. Vytį rasti ne problema, bet štai su skydu teko pavargti. O dar daugiau - su kokybe ir ryškumu. Nesinorėjo, kad būtų kažkoks nelabai suprantamas "kleckas" , bet poligrafinė kokybė irgi netiko. Nors, detalės matytis turėtų. Šiaip ne taip pataikiau. Atspausdinta lazeriniu spausdintuvu, ant plono popieriaus. Po to nuluptas maždaug 0,05 mm storio sluoksnis su dažais ir priklijuotas į vietą. Truputį persišviečiantis pagrindas dar priartina prie dažymo efekto. Praktiškai, viskas gavosi taip, kaip ir planavau. Ir štai pati "Audra" ant podiumo:




   Dar truputis:




   Ir dar:


                          2013-12-15

   Kaip minėjau, liko dar pakeisti patrankėlę. Vietoj jos bus kulkosvaidis. Anksčiau minėjau, kad esu sutaupęs keletą gabaliukų žalio originalaus kartono. Sunkokai, bet turėtų pakakti perdarymui. Pradžioje pašalinu senas detales. Toliau gaminu jau kulkosvaidžio. Labai nedetalizuoju, nes nelabai turiu medžiagos. Kažkur prapuolė vienas gabaliukas kartono. O be to, per didelė detalizacija, "iškristų" iš bendro vaizdo. Vamzdį ir taikiklių vamzdelius darau iš medicininių adatų.
  

   Konstrukcija ne visai atitinka originalią, bet šitam modeliui tai nėra jau taip ir baisu. Kai viską surenku, suprantu, kad kažkur padariau klaidą. Pasitikrinu ir paaiškėja, kad apsirikau matuodamas vamzdžio ruošinį ir padariau 3 mm per trumpą. Kodėl ir pats nesuprantu, nors užsirašiau eskize teisingai. Kol kas paliksiu, nes medžiagos atsargos nėra. O kaip pavyktų išmontuoti, tai neaišku.




   Štai toks gavosi kulkosvaidis. Ir toks tankiukas. Pabaigai pajuokausiu, kad stengiausi būti geras mechanikas ir detalių vis tik liko. Kur dėti tą kryžiaus formos, tai nesuprantu iki šiol. Bet ir be jos, lyg viskas irgi gavosi. Apie 8 trakus jau rašiau. Dar kažkodėl buvo  dviem atraminiais ratukais per daug, o vietoje tų miniatiūrinių dėžučių, kaip jau minėjau, panaudojau tiesiog 2 mm storio kartono kvadratėlius. Jei kam reikia emblemų, mielai pasidalinsiu. Ir užrašais.
   Modelis baigtas. Beliko parašyti apibendrinimą, padaryti modeliui pagrindą ir gaubtą, bei baigiamąją normalią fotosesiją. Iki sausio pabaigos, tikiuosi viską padaryti. Iki malonaus...

                                 2014-02-25

   Kadangi šiuo metu studijuoju visokius video ir panašiai, tai kilo mintis padaryti tokį seną kiną. Kartu ir keletą programėlių įsisavinau.
Taigi, mano Reno R17 FT "laiko mašina" perkeliamas į prieškarinę, nepriklausomą Lietuvą. Savo modelius galima pristatyti ir šitaip...


       Jei kam kilo problemų su atkūrimu, čia tiesioginė nuoroda: Kinas . Gal kam kils kokių panašių įdomių idėjų...

            2014-06-05

    Šiokia tokia kukli baigiamoji fotosesija:




           2015-01-28

   Pridėsiu dar vieną fotosesiją. Paskutiniu laiku visai nebetenkino mano daromų nuotraukų kokybė, tad pradėjau rimčiau studijuoti visas tas subtilybes. Po truputį judu į priekį. Kaip tik prireikė padaryti nuotraukų konkursėlio, kur su šiuo modeliu dalyvauju, užbaigimui.
Tai ir įdedu jas. Palyginimui, kad matyti koks progresas...
 






   Manau, kad daugiau tų finalinių sesijų nebebus...
P.S. Beje, šį modelį norintys gali įsigyti mano el. parduotuvėje: Modeliumeistras .

       Bus daugiau....

Redaguota: 28 Jan 2015 11:36

Atgal

Komentarai

Svečias 25 Nov 2013 21:48
Sveiki,noreciau suzinoti koks cia naudojamas kartonas?
A.Povilaitis 26 Nov 2013 13:06
Ne visai supratau klausimą... Jei pagal storį, tai atitinkamai 1mm, 1,5 mm ir 2 mm storio. Jo galima rasti kanceliarinių ir dizaino prekių parduotuvėse. Baltos ar pilkos spalvos - nesvarbu. Pakavimo kartonas - batų, aparatūros dėžių ir pan., netinka. Tai yra viduje jis neturi turėti tuštumų ir turi būti vienasluoksnis.

Antanas
geras Svečias 28 Nov 2013 17:03
Ale neblogai Tau sekasi iš tokio ;broko; gerą daiktą sulipdyti,sėkmės Stasys
A.Povilaitis 28 Nov 2013 22:31
Na dar bus matyti, kas čia gausis... Bet už palinkėjimus, tai vistiek ačiū :)

Antanas
Svečias 29 Nov 2013 20:35
Sveiki,esu labai suzavetas jusu kurybos,linkiu jums viso ko geriausia .
As irgi noreciau pradeti modeliuoti is kartono tik nelabai suprantu ar jus tuos modelius is zurnalu sukarpote ir klijuojate ar viska persibraizote ant kartono ir tik tada pradedate darba???
is anksto dekoju.Sekmes
Svečias 29 Nov 2013 20:39
Sveiki,noreciau suzinoti is kur perkate zurnalus su isklotinemis,breziniais,ogal cia tinka ir tokie zurnalai kaip,,Modelist-Konstruktor''nes ju turiu begales???
Aciu uz atsakymus
A.Povilaitis 30 Nov 2013 00:47
Ačiū... Darau įvairius modelius. Ir pagal brėžinius, ir pats darau brėžinius, ir klijuoju žurnalinius modelius iš kartono bei popieriaus. Kiek suprantu, domina būtent šitie. Tam yra leidžiami specialūs žurnalai, su nuspalvintomis modelių detalėmis, instrukcijomis ir kitais priedais. Jų būna ir nesudėtingų, pradedantiesiems, ir labai sudėtingų. Mokant naudotis internetu, galima ten rasti laisvai platinamų, nemokamų modelių. Parsisiuntus atsispausdinti ir susiklijuoti. Bet geriausia pradžiai, nusipirkti patikusį ir sussiklijuoti. Mano svetainės kairėje pusėje yra didelis raudonas procento ženklas su užrašu "Išpardavimas". Ten išparduodu man nereikalingus žurnalus.Gal kas patiks ir sudomins. Be to, šios svetainės kairiajame meniu yra skiltis "Prekyba". Ten rasite visas Lietuvos el.parduotuves, kur yra didelis visokių žurnalų pasirinkimas. Nusipirkite ir pirmyn klijuoti.
Modelist - konstruktor labai geri žurnalai, bet ten duodami brėžiniai ir pradžiai bus per sudėtinga. Geriau juos dar pasaugoti. Ir jei šis užsiėmimas patiks, vėliau galėsite bandyti ką nors padaryti iš ten. Nepamirškite - kantrybė ir maži, paprasti modeliukai, pats greičiausias kelias į dideles aukštumas. Sėkmės ir smagių bandymų.

P.S. Skaitykite. Šioje svetainėje panaršę, rasite atsakymus į beveik visus klausimus...

Antanas
Šaunuolis Svečias 06 Dec 2013 21:54
Malonu žiūrėti puikaus Meistro darbą. Jo pastangą iš š...(turiu tą žurnalą ir bijau pradėti) padaryti tokį daigčiuką, kad visiems nosis varvėtų. SĖKMĖS
Stasys
Šaunuolis Svečias 06 Dec 2013 22:06
Visiems kurie norės užsiimti panašiais Darbais,tiek kantrybės turėt,kad net stichijos jokios iš padų neišverstų. Antanai,ir visiems kaip Tu ;fanams,fanatikams; kantrybės baigt tokius darbelius.Sėkmės
Stasys
A.Povilaitis 07 Dec 2013 20:18
Girk, girk Stasį :))) Va baigus klijuoti, pamatysi koks išsigimęs "mutantas" gausis man netyčia... Ką tada sakysi? :)))
O kantrybės, ir svarbiausia kantrybės pabaigti pradėtus modelius ir sau ir visiems Jums linkiu. To dalyko per daug nebus...

Antanas
Šaunuolis Svečias 08 Dec 2013 16:11
Aš,Antanai ne apie griovio peršokimą,o apie darbo eigą.
O kai jau peršoksi,tada ir "teisim",visi kam nesitingi.
Dar syki sėkmės,laukiu tęsinio.
Stasys
A.Povilaitis 09 Dec 2013 10:33
Na štai!!! Viskas kaip visada. Pradžioje - gražūs, meilūs žodeliai, o paskui... Teismai, skyrybos, alimentai... :)))
Oi, nelaukiau šito iš tavęs, Staseli... :)))

Antanas
Artūras iš Šilutės Svečias 31 Jan 2014 10:47
Kaip iš tokio žurnalo rezultatas tikrai puikus. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į Vytį raudoname fone. Smetoniškame variante jis buvo dar seno pavyzdžio - su "sijonu", bet šiaip įspūdis labai geras.
Audrius Svečias 01 Feb 2014 20:56
Gal ne visai į temą klausimas, bet kam reikalingas lakavimas ir kokiais klijais po to naudotis. P.S. Bandau prisiminti jaunystę, taigi visko mokausi iš naujo.
A.Povilaitis 03 Feb 2014 19:51
Audriau, reikalingas ne šiaip lakavimas, bet lakavimas gruntiniu matiniu "Capon" laku. Tai sustiprina popierių ir jis mažiau glamžosi, sustiprina ir apsaugo dažų sluoksnį bei paviršių. Sutepus klijais ar dažais, žymiai lengviau nuvalyti nesugadinus paviršiaus. Dažant briaunas, dažai praktiškai neišsilieja į paviršių. Yra ir daugiau niuansų, bet čia jau priklauso nuo konkretaus modelio kartono ir naudojamų kitų modeliavimo technologijų. Naudojamiems klijams tai praktiškai įtakos neturi. Žinoma, jei kalbama apie klijus, naudojamus modeliavime :))) Tikiuosi atsakiau - Audriau.

Antanas
A.Povilaitis 03 Feb 2014 20:08
Ačiū Artūrai. Na ten buvo ne "sijonas", bet ilga besiplaikstanti gūnia. Deja, rasti tokio vyčio ant reikiamo skydo nepavyko. Teko gaminti kažką panašaus. O mūsų heraldikai-valdininkai nesugeba pateikti reikiamų geros kokybės simbolių. Iš prastos kokybės elementų stipriai mažinant gaunasi visiškas šlamštas. Teko eiti į kompromisą. Tuo labiau, kad kaip jau rašiau, modelis darytas praktiškai neatsižvelgiant į istoriškumo ir atitikimo originalui aspektus.

Antanas

Komentuoti


Paieška

Statistika

Lankėsi per 10 min
  • visi ilsisi
Svečiuojasi: 4 lankytojai(-jų)

Scale Model


Šalys!